Žagarės Vyšnių festivalio turgus: gerų emocijų čia tikrai netrūksta

Kasmet į Žagarės Vyšnių festivalio turgų ruošiasi amatininkai, tautodailininkai, kulinarinio paveldo puoselėtojai iš visos Lietuvos.  Ne vienam šis turgus tapo tradicine prekyviete, į kurią vykstama jau eilę metų. Čia ir atsipalaiduojama, ir susitinkama su savo amato bendražygiais, ir šauniai pasiprekiaujama. Jau ir nuolatinių klientų susirasta. Galima sakyti, kad nejučia susiformavo tvirta  Žagarės Vyšnių festivalio turgaus bendruomenė. O kadangi netrukus, liepos 13-15 d., visomis kerinčiomis spalvomis vėl išsiskleis Vyšnių festivalis, portalas manojoniskis.lt skuba pakalbinti kai kuriuos būsimus festivalio turgaus dalyvius.

Tautodailininkė Dalia Kepežinskienė (Kaunas): Sunku dabar ir besuskaičiuoti kelintą kartą atvyksiu į festivalio turgų. Galbūt kokį aštuntą. Parduodu savo gaminius iš lino – rankines, lino sukneles, stalo tekstilę.  Daugiau kaip trisdešimt metų atidaviau linui. Iš turgaus dažniausiai sugrįžtu su namų darbais. Klientams reikia pasiūti būtent tokio dydžio ar spalvos suknelę, pagaminti būtent tokio atspalvio rankinę. Ir tai suprantama – kiekvienas turi savo stilių, savo matymą į lino gaminius, nebekalbant jau apie kūno proporcijas. Pagamintus užsakymus išsiunčiu paštu. Kuo man dar įsimintinas Vyšnių festivalio turgus? Be prekybos čia pasiklausai gerų nemokamų koncertų, basomis pavaikštai po žolę, pavakaroji su bendraminčiais. Retai kur taip sutiksi, kad darbas būtų suderintas su turiningu poilsiu.  Ir svarbiausia – viskas čia vienoje vietoje, neišbarstyta po parką, prekyvietė ir lauko estrada šalia vienas kito.

Rūta Staigvilienė: Koordinuoju Žagarės socialinių paslaugų centrą lankančių vaikų prekybą. Žagarės Vyšnių festivalio turgaus vaikai nekantriai laukia. O kaipgi kitaip.  Juk čia uždirbami pinigai, kurie vėliau panaudojami vasaros pramogoms. Po kiekvieno tokio turgaus vykstame į stovyklą. Pirmąkart į Žagarės Vyšnių festivalio turgų koją įkėlėme prieš šešis metus. Nuo to laiko esame nuolatiniai dalyviai. Prekiaujame pačių pasiūtais vaistažolių maišeliais. Tie maišeliai netušti – juose iš Žagarės apylinkių vaikų surinktos ir išdžiovintos vaistažolės. Ant mūsų prekystalio surasite ir suvenyrinių maišelių su vyšnia, ir keramikos darbelių.

Tautodailininkas Vytautas Tumas (Šiauliai):  Papuošalus, žvakides pradėjau gaminti senokai – dar dirbdamas tekintoju.  Sušlubavus sveikatai, tekintojo darbo teko atsisakyti, o štai pomėgis  žalvariniams daiktams liko. Dabar jau nebesuskaičiuosi, kiek pagaminta žvakidžių, žiedų, sagių, apyrankių. Ne vienoje ir parodoje sudalyvauta. Smagu, kad į mano gaminius vis dažniau atsigręžia įvairūs meno kolektyvai – čia jiems sages pagamink, čia – apyrankes.

Rimutė Zuzevičienė (UAB „Rimutės šimtalapiai“, Alytus): Į Žagarės Vyšnių festivalio turgų atvyksiu bene penktą kartą. Taip jau išėjo, kad vienais metais negalėjau atvažiuoti, tai joniškiečiai sutikę mane Šiauliuose net papriekaištavo, girdi, pasigedome jūsų pyragų. Saldus tas priekaištas, nes kai 28 metus paskiri gaminių tobulinimui, geresnio įvertinimo ir nelauk. Šiemet festivalio turgaus lankytojai vėl galės smaguriauti tradiciniais pyragais su aguonomis, varškiniais ir obuoliniais skanėstais. Viskas pagaminta iš aukščiausios kokybės ingredientų. Žmonėms reikia kokybiškų produktų, už kokybę jie net pasiruošę sumokėti šiek tiek brangiau.

Genovaitė Mitrikienė (Žagarė): Jau kokį dešimt metų dalyvauju Vyšnių festivalio turguose. Todėl esu gerai pažįstama tiek pirkėjams iš Joniškio, kitų Lietuvos vietų, kaimyninės Latvijos. Turiu daug nuolatinių klientų. Šiemet siūlysiu vienadienių daigus. Tai visame pasaulyje populiarios daugiametės gėlės. Jų grožis nėra trumpalaikis – nors atskiras viendienės žiedas žydi ir trumpai, bet ant žiedstiebio juk būna nuo keliolikos iki kelių dešimčių pumpurų. Kai kurie viendienių kerai auga beveik po 20 metų. Prekyba Žagarės Vyšnių festivalio turguje dar nė karto nenuvylė.

 

Parengė: manojoniskis.lt Kazimieras Šatas