Knyga apie V.Daunorą

Knyga apie V.Daunorą

Žagarės vyšnių festivalyje - kraštiečių susitikimas su operos artistu Vaclovu Daunoru

Penkioliktasis jubiliejinis Žagarės vyšnių festivalis bus kupinas įvairių renginių – įspūdinga koncertinė programa, sportinės ir konkūrų varžybos, turgus ir kiti renginiai kiekvieno skoniui ir nuotaikai. Žagarės vyšnių festivalio metu š.m. liepos 20 d. šeštadienį 12 val. Žagarės kultūros centre vyks kraštiečių susitikimas su Vaclovu Daunoru „Žagare, mano Žagarėle…“.  Susitikime dalyvaus pats operos artistas Vaclovas Daunoras, knygos „Karalių kuria aplinka. Operos artistas Vaclovas Daunoras“ sudarytoja, muzikologė Jūratė Katinaitė, Arūnas Dingelis (tenoras), Tadas Girininkas (bosas), Aleksandras Vizbaras (fortepijonas).

            Knygos pavadinimą lėmė V. Daunoro gyvenimo moto: „Karaliui nereikia vaidinti karaliaus. Jam išėjus į sceną, iš aplinkos reakcijos ir elgesio publika turi suprasti, kad įėjo karalius. Karalių kuria aplinka, jam nereikia vaidinti savo didybės“. Vaclovas Daunoras 1937 m. gimė Žagarėje. 1942-1946 m. mokėsi Žagarės pradinėje, 1946-1950 m. Žagarės vidurinėje mokykloje, 1950-1952 m. Vilniaus geležinkelininkų technikume, 1953-1957 m. Vilniaus Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje ir dainavo „Lietuvos“ ansamblyje. 1960-1971 m., 1973-1975 m., 1980-1987 m. Lietuvos operos ir baleto teatro, 1971-1973 m. Lietuvos filharmonijos, 1975-1976 m. Kauno muzikinio teatro solistas. 1966-1968 m. stažavo Milano „La Skala“ teatre ir 1967 m. debiutavo jo scenoje kartu su garsiuoju Luciano Pavarotti: italas G. Verdi „Rigolete“ atliko Hercogo, o lietuvis – Monteronės partiją. Gastroliavo Europoje, JAV, Kanadoje, Egipte. 1971 m. tarptautiniame Tulūzos dainininkų konkurse Prancūzijoje V. Daunoras laimėjo Grand Prix. Šis konkursas priklauso aukščiausio meistriškumo konkursų kategorijai; jį laimėjus dainininkams jau nebeleidžiama varžytis kituose konkursuose. Daugiau nei tris dešimtmečius V. Daunoras dainavo Lietuvos operos ir koncertinėse scenose, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę išvyko į JAV. 1995 m., būdamas 58-erių, debiutavo prestižiniame Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre ir dirbo čia iki 2006 m. Įspūdingiausi Vaclovo Daunoro vaidmenys: Borisas (M. Musorgskio „Borisas Godunovas“), Don Bazilijus (D. Rosinio „Sevilijos kirpėjas“), Eskamiljas (Ž. Bizė „Karmen“), Don Alfonsas (V.A. Mocarto „Visos jos tokios“), Magas Čelis (S. Prokofjevo „Meilė trims apelsinams“), Greminas (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“), Bžostovskis (A. Račiūno „Saulės miestas“), Margiris (V. Klovos „Pilėnai“), Mefistofelis (Š. Guno „Faustas“), Monteronė ir Pilypas (Dž. Verdžio „Rigoletas ir Don Karlas“), Marselis (Dž. Mejerberio „Hugenotai“).

          Sukauptą patirtį, išgyvenimus V. Daunoras išdėstė savo memuaruose, kuriuos pratęsia scenoje ir gyvenime jį lydėjusių žmonių atsiminimai. Reikšmingai V. Daunoro biografiją papildo sudarytojos iš dokumentų atkurti dramatiškieji dainininko karjeros epizodai.