Pradžia

2018 liepos 13-15 d.

praūžęs keturioliktasis

Žagarės vyšnių festivalis, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, dar kartą įrodė, kokį didžiulį darbą gali padaryti draugėn susitelkusi nedidelio miesto bendruomenė. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama Žagarės vyšnių festivalio svečius ir dalyvius yra pasakiusi, kad „<…> mokėjimas populiarinti savąjį kraštą ir jo tradicijas yra pavyzdys visai Lietuvai. Pavyzdys, kad kultūra gyva ir reikalinga ne tik didžiuosiuose miestuose“.

 

apie

Žagarės vyšnių festivalį

Gilias istorines šaknis turintis Žagarės miestas, garsėjantis gamtos ir kultūros paveldu, savo vyšniomis, kasmet liepos trečią savaitgalį organizuoja Žagarės vyšnių festivalį. 
Žagarvyšnės ne žiemgališkos prigimties, bet, savo kilme būdamos pietų krašto vaisius, atsitiktinai įaugo į Žagarės žemę ir tapo ją garsinančia dalimi.
20 a. pradžioje Peterburgo turguje buvęs net atskiras žagarvyšnių skyrius, o vienas Rygos fabrikas iš žagarvyšnių gamino likerį. 

Sakoma, jog 18 a. Žagarėje būta įstatymo sodybose pasodinti pasirinktinai porą vaismedžių, tarp kurių būtų vyšnia. Todėl Žagarės vyšnių festivalio misija tapo paminėti ir propaguoti Žagarės vyšnias, skatinti kraštiečius bei tautiečius neprarasti istorinės ir kultūrinės tautos atminties, tradicijų, patriotizmo, meilės gimtajai Žagarei, plėtoti Šiaurės Lietuvos, buvusios žiemgalių teritorijos kultūrą.

Tapęs tradiciniu ir įgaunantis naujas formas, Žagarės vyšnių festivalis reprezentuoja Žagarę, kasmet pritraukia daug svečių iš Lietuvos ir užsienio. Vyšnių derliaus metu įvairiose Žagarės istorinėse vietose organizuojami renginiai, Vyšnių turgus, parodos, žirgų čempionatai, sporto varžybos, koncertai. Žagarės vyšnių festivalis trunka kelias dienas. Festivalio programa kasmet atnaujinama, renginių turinys keičiasi, tačiau stengiamasi išlaikyti protėvių tradicijų ir papročių puoselėjimo dvasią. Žagarės vyšnios pabrėžia miestelio unikalumą, savitą gyvenseną ir mąstymą, vietinį svetingumą ir požiūrį į savo praeitį, dabartį ir ateitį.

100

Kaliausyčių žagarės vyšnių festivalyje

Dviejų sprindžių dydžio kaliausytės jau Žagarėje!

renginiai

Žagarė sieks Pasaulio Gineso rekordo!

Antrąją festivalio dieną, liepos 14 d., 15 val. Žagarės dvaro parke šalia didžiosios festivalio scenos kviečiame visus persirengti „gyvosiomis kaliausėmis“, tapti Gineso rekordo dalyviu ir šios istorinės akimirkos liudininku!

istorija

Žagarės vyšnių festivalio istorija

Idėja suorganizuoti pirmąjį Žagarės Vyšnių festivalį kilo britei Sarah Rabagliati, nes Žagarė nuo seno garsi savo vyšniomis. Ne žiemgališkos jos prigimties, bet, savo kilme būdamos pietų krašto vaisius, atsitiktinai įaugo į Žagarės žemę ir tapo ją garsinančia dalimi. 20 a. pradžioje Peterburgo turguje buvęs net atskiras žagarvyšnių skyrius, o vienas Rygos fabrikas iš žagarvyšnių gamino likerį.

Manoma, kad Sankt Peterburge Sergiejus Jeseninas su mylimąja Aisedora Dunkan ragavę žagariškių gardėsių. 18 a. Žagarėje būta įstatymo sodybose pasodinti pasirinktinai porą vaismedžių, tarp kurių būtų vyšnia.

Todėl festivalio misija tapo paminėti ir propaguoti Žagarės vyšnias, skatinti kraštiečius bei tautiečius neprarasti istorinės ir kultūrinės tautos atminties, tradicijų, patriotizmo, meilės gimtajai Žagarei, plėtoti šiaurės Lietuvos, buvusios žemgalių teritorijos kultūrą.

Pirmasis festivalis sulaukė itin didelio susidomėjimo (sulaukta apie 4000 žmonių), todėl nutarta šią tradiciją ir toliau puoselėti. Turiningi, įvairūs, aukšto meninio lygio festivalio renginiai skiriami visiems – ir vaikams, ir jaunimui, ir šeimoms, ir vyresnio amžiaus tautiečiams bei svečiams.

Generaliniai
2018 m.
Žagarės
vyšnių festivalio rėmėjai